Galvoje eilinį kartą minčių sąmyšis, kurio šią akimirką visai nereikia. Daug klausimų praskriejančių mintis, beveik visi prasideda žodžiu kodėl. Kad ir kaip lengva būtų dabar pasakyti "O kam dabar lengva?", bet ne, negalima visada slėpti visko viduje ir tikrai nerealiai geras jausmas tiesiog sėdėti ir pasakoti pasakoti ir klausyti klausyti, tiesiog apie nieką negalvojant, toks lengvas jautiesi tada :). Ir kodėl tokių žmonių tiek mažai? Tokių, kuriais jauti, kad galima pasitikėti, tokių, kurie supranta kada reikia paklausti "ar tikrai viskas gerai? nenori pasipasakoti?". Nors paskutiniu metu ir pradedu atrasti panašių žmonių, tačiau kažkas viduje neleidžia tiesiog sakyti visiškos tiesos. Ir taip tai tiesa daug kas ką kiti žmonės apie mus žino yra papraščiausias melas ir nieko čia keisto, tik vieni tiki tuo, o kiti - ne :)
Labanakt :*
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą