Muaaa

Kad būčiau laiminga reikia tiek nedaug.

 Tik TAVĘS ;*

„Suabejoti – reiškia prarasti jėgą.“ – H. de Balzakas

O jeigu ten bus taip kaip buvo prieš du metus? Bet ne. Negali būti taip, o jei bus blogiau? Žinoma nebuvo blogai, bet žmogui grįžti nusivylusiam ir nebenorinčiam turėti nieko bendro su tuo kas buvo anksčiau yra nesuvokiama, ypač kai sąlygos ir visa kita yra gerai, bet pats psichologinis spaudimas taip sukausto. Nebežinau ar noriu. Bet gerai žinau, kad po to ilgą laiką ten nebegrįšiu.

Who know?

 Kai jau nebežinai kas vyksta aplink, kas vyksta su tavimi ir iš vis kokia to prasmė dažniausiai meti viską, nes tai atrodo lengviau ir paprasčiau, bet kai nori viską išsiaiškint ir susidėti visus taškus ir bent kažkiek konkrečiau suprasti viską, tiesiog gauni kaip šlapiu skuduru per veidą.

„Jei lauksi idealaus meto, niekada nepajudėsi iš vietos; žengti pirmam žingsniui reikia krislelio beprotybės“ – Paulo Coelho

 

Valentine? ^^

Valentino diena praėjo, o praėjo ji labai mielai. Taip miela kai gryžti namo, o prie durų randi mėgstamiausių gėlių! Tada belieka galvoti iš kur ir nuo ko jos, bet tiek daug gerų emocijų tai sukelia :))

Tad pavėluotai, bet su meilės diena ;*

Some stories connect us

Niekada nesupratau jausmo kaip pažiūrėjus filmą galima jaustis už tūkstančių kilometrų nuo savęs ir aplinkos kuri supa. Kiek filmų esu žiūrėjusi, vieni tiesiog priversdavo susimąstyti, kiti - praskaidrindavo nuotaiką, treti - būdavo tiesiog laiko praleidimui. Tačiau šis buvo kažkoks, net nežinau kaip apibūdint, bet kitoks. Visą filmą negalėjau atitraukt akių nuo ekrano, o jam pasibaigus dar mažiausiai minutę stebėjau ekraną ir raides, kurios pasirodė pabaigoje. Net nemoku nupasakot koks keistas jausmas, kiek daug prisiminimų užplūdo, kiek daug vaizdų prabėga prieš akis ir viskas vieno filmo dėka? Greičiausiai šį filmą žiūrėsiu dar ne kartą :)

woh! kai naktį susapnuoji žmogų, kurio nematei jau daugiau nei pusę metų ir žinai, kad jo jau niekada nebe pamatysi, nebent nuotraukose ar sapnuose supranti, kad tau jo trūksta labiau negu įsivaizdavai. Pasiilgau vasaros, nes tada yra žvaigždžių, kurios primena pačius geriausius ir mieliausius žmones. Mes kiekvienas turime savo žvaigždę, kuri visada su mumis matome ją ar ne :)

LTU?

Pakutiniu metu, netikėtai į galvą šauna daug minčių, norų, klausimų, vienus išpildyti galiu lengvai, kiti iki galo nesusidėlioja ir laukia savo eilės, kol galbūt sudėliosiu ir išsakysiu juos.

Šiandien per pūgą ir šaltį išėjau į lauką, buvo šalta, bet jauku, bet į galvą atėjo mintis, o gal greičiau klausimas: Ar tikrai taip blogai Lietuvoje, kad visi norime iš jos pabėgti?

Neneigiu, pati jau maždaug metus apie tai mąsčiau, nors ir galvojau apie tai, bet kažkodėl neskubu to daryti ir siekti to išsipildymo. Pagalvojus, jugi visada galėsime nukeliauti ten, paatostogauti, bet ar norime ten gyventi? Aplink yra labai daug žmonių, kurie sako oj kaip gerai, išskridau ir aš laimingas, bet po metų, dviejų jie staiga užsinori gryžti į Lietuvą. Vat ir nebežinau :)

Nežinau ar kažką suprasit, bet toks minčių uraganas :)

Labanakt :)