Tu išėjai ir tavęs labai trūksta, tiek išmokei, išmokei, kad žmonėm pasitikėt negalima, kad mūsų problemos ir dienos įspūdžiai jiem neidomūs, kad visada reikia šypsotis, kad atrodyčiau laiminga, bet jau nebeišeina. Nėra tokio žmogaus kuriuo pasitikėčiau be priežasties, kuris taip klausytų, patartų. Taip noriu dabar viską papasakot, viską viską kas ivyko per tuos tris mėnesius. Kai būna blogai klausau tavo sugrotą dainą, kad ir kokia ji trumpa būtų, bet klausau ją vėl ir vėl ir pasidaro ramiau, geriau, niekas jos taip nesugros kaip tu.Ir taip nuo šiandien tikrai neberašysiu apie nieką kas susiję su manimi. Kas nori ir kam idomu tie moka paklausti :))
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą