Taigi, jau buvau ištrynusi šį blogą ir nusiteikusi neberašyti, bet paskutiniu metu vėl apėmė noras kažką parašinėti, išsakyti dažnai nerišlias mintis. :)
... kai jis pasitraukė iš žemės pradėjau dažniau stebėti dangų, žvaigždes, žaibus, eidama gatve ir klausydamą muziką išgirdusi tą dainą, kurią sugrojai, sulėtinu žingsnį, išsišiepiu ir prisimenu tai, kad jeigu kažkur vėluoji reiškia taip jau turi būti, o dar tas begalinis optimizmas ^^ Vasaros metu akiniai tapo pagrindinis mano atributas, žmonės nemato kai juos stebi arba tiesiog nemato liūdesio akyse nors veide ir šypsena :) Ačiū Tau.
Taigi užtenka apie tai kas susiję su manimi šiandienai :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą